TELEVIZIJOS, RADIJO IR RENGINIŲ VEDĖJA ZITA KELMICKATĖ LAPELIUOSE

Spalio pirma diena – tarptautinė pagyvenusių žmonių diena. Šia proga buvo organizuotas susitikimas su Zita Kelmickaite.

- Didieji rudens darbai kaime nudirbti: užarta, užsėta... Galima šiek tiek atsikvėpti, skirti laiko dvasiniam poilsiui, pasikalbėti apie jaunas dienas, vakaruškas. Tokiais žodžiais spalio dvidešimt penktą dieną į Lapelių kaimo bendruomenės namų ,,seklyčią“ susirinkusius vietos  ir aplinkinių kaimų senolius pasveikino gaspadinė Virginija Čepkauskienė ir Dainius Drazdauskas.

Susitikimą su gerbiama Zita Kelmickaite pradėjo folklorinis ansmblis, kurio vadovė Vida Dambrauskienė.   Moterys dainavo šio krašto žmonėms žinomas dainas, kad jie galėtų kartu padainuoti, palinguoti. Kadangi gerbiama viešnia - pažįstamas televizijos veidas, tai ir pokalbis su ja labai gražiai rutuliojosi apie TV: apie pasirengimą, apsirengimą, filmavimo bei montavimo procesą. Viešnia labai vaizdingai ir gyvai pasakojo savo darbo patyrimus bei nuotykius. Kiek triūso reikia įdėti, kad televizijos žiūrovai galėtų matyti gerą, o svarbiausia, kokybišką laidą. Tai visos komandos darbas: nuo operatoriaus iki grimerio, nuo režisieriaus iki laidos vedėjo. Kaip pati Zita sakė:,, Man bet ko ir bet kaip neįkiši. Turi būti įdomu, netikėta, negirdėta ir išbaigta“. Įsiterpiant į pašnekovės pokalbį gaspadorius ir gaspadinė norėdami įtraukti į pokalbį kaimo senolius vis pakalbindavo juos. Daug prisiminimų apie savo jaunystę papasakojo Burniškių kaimo gyventoja Onutė Kazlauskienė. Kiti buvo ne tokie drąsūs, papildydavo kieno nors mintį pašnibždomis gaspadinei ar gaspadoriui į ausį.

Kadangi į renginį buvo susirinkę garbaus amžiaus žmonės, tai  gerbiama Zita Kelmickaitė labai daug pasakojo apie savo neseną viešnagę Australijoje bei apie ten gyvenančius pagyvenusius žmones. Kalbėjo apie tai kokie jie energingi, aktyvūs. Kaip tame krašte aštuoniasdešimtmečiai naudojasi bei domisi IT , keliauja, kaip jie organizuojasi ir leidžia laisvalaikį. Kaip viešnia sako: ,,Ten tikrai šiek tiek kitaip - žmonės atsipalaidavę, ne tokie paniurę, neburnoja valdžios. Jie jaučia, kad valdžia jiems tarnauja. O klaidų daro visi. Kiek susikaupei asmeninio kapitalo per gyvenimą tiek ir turi, nes pensiją gauna visi be išlygų gyventojai vienodą“. Galima tik pavydėti tokio ramumo ir stabilumo.

Po aktyvaus pokalbio labai gražiai savo grojimu kanklėmis užbūrė jaunoji muzikantė Neda Černiauskaitė. Paklausius liaudiškų muzikos motyvų, gaspadorius visus vedė šokti ,,polką su ragučiais“, senoliai su palingavimais šoko valsą, žaidė žaidimus-ratelius (keletą iš jų pamokė pati etnomuzikologė). Čia talkino smuiku grojantis  garbaus amžiaus Viktoras Baumila ir akordeonu griežiantis Jonas Borusevičius.

Renginio organizatoriai pasistengė sukurti jaukią etnografinę aplinką: padengė stalą senoviniais valgiais, prie iš popieriaus specialiai pagamintos krosnies pastatė senovinę metalinę lovą, kuri buvo užklota vietinių močiučių austomis ,,kapomis“ su pagalvėmis, ,,mereškuotais“ užvalkalais. Gaspadorius ir gaspadinė svečius vaišino rugine duona su kaimo moterėlių muštu sviestu ir spaustu sūriu.

Susitikimas su Zita Kelmickaite labai patiko visiems susirinkusiems senoliams (daugiausia, žinoma, buvo moterų). Betrapiškai bendraujanti, užkrečianti gera nuotaika viešnia sutiko nusifotografuoti su visais bendruomenės nariais, o jei kas norėjo ir asmeniškai. Esame dėkingi visiems organizavusiems šį renginį nuo idėjos iki paskutinio skanios kavos puodelio. Ypač dėkojame Lapelių kaimo bibliotekininkei Janei Stravinskienei, muzikos vadovei - Vidai Dambrauskienei, fotografui – Vytui Gaideliui ir visiems kitiems prisidėjusiems ir dalyvavusiems.

Daiva Drazdauskienė

Lapelių bendruomenės narė

                                             Susitikimas su kun. Ričardu Doveika 
Sausio 25 dienos vakare į susitikimą su Lapelių kaimo ir aplinkinių kaimų gyventojais atvyko kunigas Ričardas Doveika.

  Susirinkusiems kunigą Ričardą Doveiką pristatė jo buvusi bendradarbė Daiva Chadusevičienė. Prieš daugel metų kartu dirbę mokykloje kur Daiva mokė vaikus etikos, o Ričardas – tikybos tiesų.

   Dažnai sakoma, kad svajonės pildosi, tad ir šio krašto žmonės svajojo pamatyti ne tik televizijos ekrane gerbiamą kunigą, bet  ir gyvai pabendrauti su kunigu Ričardu Doveika. Vakaro pokalbis buvo tikrai prasmingas. Juk šie metai yra paskelbti šeimos metais. Būtent šeima iki šiol laikyta savaime suprantamu dalyku, vieta, kurioje gimstame ir užaugame. Šeimos akivaizdumas ilgainiui leido „apdulkėti“ ir užsimiršti tikrai jos prigimčiai bei svarbai. Šiandien įvairios visuomeninės ir politinės jėgos, pasinaudodamos esama situacija, bando neigti įprastinę šeimos sampratą ar tokios sampratos reikalingumą.

 Kunigas Ričardas Doveika pabrėžia, juk būtent šeimoje išmokstama bendravimo, vienas kito branginimo, kalbos. Šeimoje žmogus užauga kaip asmenybė. Mokyklose jau yra programos kaip padaryti karjerą. O tai kaip žmogus? Kas jį visų pirma užaugins kaip žmogų? Tai šeima, atsako pats Ričardas Doveika.

  Daug metų kunigui tenka tuokti jaunuosius ir pastebi,  jog 50 procentų šeimų išsiskiria. Kokios gi yra išsiskyrimo priežastys? Pirma priežastis ‚nesutapo charakteriai“, nors draugavo ir kartu gyveno iki vestuvių 2, 3, 5 metus. Kas pasikeičia po vestuvių? Kažkur charakteriai prasilenkė, nesusitiko iki vestuvių? - mąsto Ričardas. O kokia sekanti skyrybų priežastis? - klausia susirinkusiųjų svečias. Daug buvo duota atsakymų, tačiau teisingo nesulaukė. Tai labai paprastas atsakymas -  jaunųjų tėvai. Tėvai, kurie „lenda“ į jaunos šeimos gyvenimą. „Vat sakiau, vaikeli, kad jis (ji) tau ne pora. Bet tu manęs neklausei“. O turėtų būti taip: „eik, vaikeli, ir negrįžk į mano namus,  kol su savo antra puse nesusitaikysi“.

  Ričardo gyvenimas buvo nelengvas su nepritekliumi, „mėgstamiausia“ vaikystės liga plaučių uždegimas. Mamos darbas naktinis, kad dieną galėtų prižiūrėti jį ir jo brolį, juos sergančius slaugyti.  Tačiau jis gerbia savo tėvus, jog šie įskiepijo „TURĖJIMO“ džiaugsmą. Džiaugsmą, jog aš tave TURIU, aš tavimi rūpinuosi, džiaugsme ir varge.

Dabar viena didžiausių visuomenės bėdų, ydų – noras labai gerai gyventi, turėti daug daiktų, vartoti... Juk net kasdieninę duoną prekybos centre renkamės iš keliolikos rūšių. Ir tas noras daug turėti lieka skyrybų priežastim – NEPATEISINO lūkesčių. Žadėjo daug turto, o verslas žlugo, kam man toks.

Dalis žmonių įsivaizduoja, kad gyvenimas – vien tik malonumai. Jokio vargo, jokio rūpesčio... Kai žmogus susikoncentruoja į tokias antivertybes – turėjimą ir malonumą, - bet  kokia atsakomybė, bet koks įsipareigojimas jam atrodo našta. O juk normalus šeimos gyvenimas reikalauja pastangų ir pasiaukojimo, ir ištikimybės. Reikalauja, kad žmogus mąstytų ne tik apie save, bet ir apie kitus. Tai tampa didžiuliu iššūkiu ir šeimoms, ir pavieniams žmonėms.

 Susitikimo metu skambėjo Ingos Strakauskienės atliekamos giesmės „Duok,  Dieve“ „Už dangaus ir žemės grožį“.

  Susitikimas su kunigu Ričardu Doveika  paliko didelį įspūdį tiek vyresnio, tiek jaunesnio amžiaus žmonėms.. Po susitikimo dar ilgai dalinsimės  tarpusavyje ir kitiems  perduosime pamokymus apie šeimos  vertybes .

                                                                                                                                   Susitikimą organizavo Lapelių  bendruomenė

                                                                                                                                     Janė Stravinskienė, Virginija Čepkauskienė